pažvilgterėti

pažvìlgterėti intr. K, pažvil̃gterėti KŽ; Lex28, CI531, Q145, N kiek pažvelgti: Pažvilgterėjau. Vienas jųjų (žmonių) man išrodė lyg pažįstamas Vd. Merga labai persigando, čion nieko nematydama, ir bernas pažvilgterėjo BsV83. Ir pažvilgterėjusios išvydo akmenį atristą nuog grabo BPI399. Pone Dieve dangaus ir žemės. Veizdėk jų puikystės ir mūsų vargų, ir maloniai ant tavo šventųjų pažvilgterėk BBJdt6,14. Bet kaip pažvilgterėjo, išvydo bagotus, kurie afierą dėjo ing paskarbyčią BBLuk21,1. \ žvilgterėti; pažvilgterėti